Category Archives: Situacijos mokykloje

Aukso pjūvis arba viskam savas laikas

Ar pastebėjote, jog semestras – tai tam tikras ciklas, tiesiogiai veikiantis mokinių elgseną?

Aukso pjūvis

Aukso pjūvis

Nežinau kiek tiesos šiame įraše, tačiau po truputį baigiantis rudens semestrui dar kartą įsitikinu, jog viskas turi pradžią, pabaigą ir… kulminaciją. Todėl manau, kad dalykai, į kuriuos koncentruojamės arba tikslai, kurių siekiame, taip pat turi šias tris sudedamąsias dalis.

Šį įrašą rašau todėl, kad vienu iš svarbiausių išsikeltų uždavinių sau laikau atmosferos, santykio su mokiniais klasėje formavimą. Mano manymu nuo to priklauso daugumos mokinių mokymosi rezultatai.

Kadangi mokykloje dirbu dar tik trečią semestrą, naujų mokslo metų pradžioje pastebėjau, jog visas įdirbis, atliktas prieš vasarą, tarsi kažkur išgaravo. Pavasario semestras man, kaip mokytojai, buvo sėkmingas. Didžiąja dalimi pavyko pasiekti užsibrėžtų tikslų, todėl vasaros atostogų išėjau nekantraudama grįžti į mokyklą. Tačiau jau pirmųjų naujų mokslo metų pamokų metu pastebėjau, kad tai, ką laikiau pasiekimais, buvo viso labo laikina sėkmė. Šis faktas nuvylė ir privertė vėl suabejoti savo, kaip pedagogės, sugebėjimais.

Abėjonė

Abejonė

Taigi, pradėjau ieškoti sprendimų. Analizuodama du praėjusius pusmečius pastebėjau tam tikrus dėsningumus. Toks jausmas, kad žmogus, nesvarbu, vaikas ar suaugęs, jaučia (matyt daugiau pasąmoningai) ir įgyvendina procesą pagal tam tikras nerašytas taisykles.

Nors… dėl nerašytų taisyklių galima ginčytis. Kaip argumentą pasirinkčiau dar 4-ame amžiuje prieš Kristų Euklido nagrinėtą proporciją, vėliau pavadintą Aukso pjūviu. Aiškiausią paaiškinimą apie tai lietuvių kalba radau čia: Aukso pjūvis.

Taigi, mąstydama apie semestrą, kaip apie atstumą nuo taško A iki taško B, manau, jog ir šioje laiko atkarpoje galima įžvelgti Aukso pjūvį mokinių (ir mokytojų) elgsenos atžvilgiu. Žinoma, dėsningumas galioja ir kitais atvejais, tačiau būtent mokymuisi tinkamos atmosferos formavimo siekis paskatino mane analizuoti.

Paaiškinsiu kaip ir kodėl skaičiuoju:

Jau trečią semestrą iš eilės pastebiu tam tikrą dėsningumą Continue reading

Suvaldyti devintoką – tas pats, kas suvaldyti mustangą

Devintokai

Devintokai

Gal ir nelabai pozityviai skambanti antraštė pradžiai, tačiau ko gero be devintokų nebūtų gimęs ir šis blogas. Esmė tokia – esu nepatyrusi mokytoja amžiuje (rugsėjį man buvo 30, toliau nesigilinkim…). Šiemet – mano pirmieji metai mokykloje. Ir, dėka devintokų, šie metai – vieni iš labiausiai žilinančių mano ir taip netamsią galvą.

Esmė tokia, kad kaip koks Pylypas iš kanapių atsidūriau mokykloje ir nesuprantu nei ką, nei su kuo „valgyti“. Keli metai Pedagoginiame universitete Continue reading