Category Archives: Mokomoji medžiaga

Muzikinis protmūšis (6 klausimai Vasario 16-osios proga)

Mūsų mokykla turi gražią ir ilgai veikiančią tradiciją – Vasario 16-ąją pradėti švęsti 16:16. O vieną iš pagrindinių vietų užima protmūšis, kuriam šįsyk buvau paprašyta sudaryti keletą muzikinių klausimų. Tad su kolegų muzikos mokytojų pagalba sudariau nedidelį klausimų rinkinuką.

Bėda ta, kad dauguma klausimų vienkartiniai. Pvz. 2-asis ir 3-iasis yra tinkami naudoti tik 2019-aisiais. O 6-asis turbūt būtų tinkamas tik daliai žaidėjų, kurie su juo tiesiogiai susiję..

Štai, mano 9-12 klasių choras dainuoja „Kur giria žaliuoja“ (Juozas Gudavičius), bet nesu tikra ar visi pažintų šią dainą vien iš niūniavimo, be žodžių. Mat su panašia situacija susiduriu kuomet choro metu dainuojamą „Eine kleine Nachtmusic“ užleidžiu savo mokiniams kaip bonusą muzikinių temų diktante :). Atspėja tik kokie trys…

Na bet vis vien dalinuosi. Gal kils idėjų. Pabandysiu visus reikiamus dokumentus prisegti apačioje. Kviečiu naudotis.

Muzikiniam protmusiui Lietuvos himno jubiliejus

Pirmoji Dainų šventė pasaulyje įvyko Šveicarijoje.

Pirmoji Dainų šventė pasaulyje įvyko Šveicarijoje.

Vincas Kudirka parašė ne tik Lietuvos himno žodžius, bet ir muziką.

Vincas Kudirka parašė ne tik Lietuvos himno žodžius, bet ir muziką.

PowerPoint skaidrės:

Muzikiniam protmūšiui

Atsakymai:

Atsakymai

Jei norėtumėte gauti ir muzikinius pavyzdžius, rašykite komentaruose.

 

Advertisements

Atvira muzikos pamoka su 3 klase Raguvos gimnazijoje (mok. Ingrida Bučinskienė)

Kelionė

Ketvirtadienis. 2018 lapkričio 22 d. Riedu automobiliu į Panevėžio pusę. Viduryje autostrados navigacija maloniu balsu siūlo sukti į dešinę. Nesiginčiju. Papuolu į žvyrkelį, kuriuo jau ne kartą yra tekę važiuoti link Raguvos lankyti bičiulių. Tad ir šįkart kelionės tikslas – Raguva. Tik reikalai visai kiti.

Facebook Muzikos mokytojų grupėje jau kurį laiką ieškojau galimybės pakliūti į svečius, stebėti muzikos pamokų kitose Lietuvos mokyklose, mat po truputį ėmiau justi, jog imu užsikonservuoti savojoje. Taigi, po ilgų paieškų kur apsilankyti, buvau nekitėtai pakviesta į Raguvos gimnaziją. Joje jau septynerius metus dirbanti Ingrida Bučinskienė organizavo atviras pamokas 3-ioje ir 8-oje klasėse.

Raguvos gimnazija

Raguvos gimnazija

Navigacija atvedė prie didelio, keturių aukšto pastato, visai šalia bažnyčios ir nedidelio parko. Mokyklos aplinka pasirodė sutvarkyta nepriekaištingai. Išlipus iš automobilio tvyrojo nedideliems miesteliams būdinga tyla ir jaukumas. Tad pradėjau įtarti, jog laukia įkvepianti patirtis.

Raguvos gimnazijos parkas

Raguvos gimnazijos parkas

Raguvos gimnazijos teritorija

Raguvos gimnazijos teritorija

Mokykloje buvau pasitikta labai svetingai, palydėta į kambarėlį, kuriame galėjau nusivilkti viršutinius drabužius, o vėliau ir į trečią aukštą, kuriame jau šurmuliavo nedidelis būrelis mokytojų iš kitų mokyklų. Susipažinome ir su Ingrida. O netrukus prasidėjo pirmoji atvira pamoka 3-iai klasei.

Nors su pradinės pakopos mokiniais esu susidūrusi visai nedaug, visgi nekantriai laukiau pamokos pradžios.

Atvira pamoka su 3 klasės mokiniais

Pasisveikinimas

Į klasę sugužėję mažyliai tvarkingai susėdo į pailgintą puslankį. Ir nors mokykloje skamba du skambučiai – pirmasis, kviečiantis vaikus į pamoką, o antras – žymintis pamokos pradžią, visgi ją pradėjome iškart po pirmojo. Žinoma, su nekantriu vaikų pritarimu.

Pamoka prasidėjo nuo pasisveikinimo, kuriame, dainuodami, tam tikroje melodijos vietoje jie susiliesdavo tai rankomis, tai kojomis, o kartais ir sėdynėmis.

Medžiagos kartojimas

Toliau vaikai su mokytoja pasikartojo praeitos pamokos medžiagą. Šioje pamokoje skambėjo epochų pavadinimai – Renesansas, Barokas, Romantizmas ir „Šie laikai“.

Kadangi, kaip ir minėjau, su mažaisiais muzikuodama beveik nesusiduriu, epochų pavadinimai trečiai klasei pasirodė labai sudėtingi. Nenumaniau kaip pamoka vystysis toliau. Tačiau vaikai su mokytojos pagalba pasikartojo, prisiminė ir, nors buvo dvejojančių, atrodė, jog tokios sudėtingos konstrukcijos žodžiai jiems visai gerai „prilipo“.

Muzika per judesį

Po kartojimo, mokytoja pasiūlė vaikams pakeliauti laiko mašina ir judesiu patirti kiekvienos epochos muzikos charakterį. Judesius ir šokio žingsnelius vaikai, matyt, jau žinojo iš ankstesnių pamokų. Judesiai buvo labai charakteringi kiekvienai epochai ir puikiai atliepiantys muziką. Žavu buvo stebėti kaip vaikai mėgavosi procesu.

Prieš šią užduotį mokytoja suteikė galimybę vaikams, nenorintiems judėti, stebėti pamoką sėdint. Sėdėti pasirinko du ar trys vaikai. Tačiau jie puikiai įsitraukė. Stebėdami aktyvų vyksmą prie pat savęs, sėdintieji neturėjo laiko nuobodžiauti ir bent minimaliais judesiais įsitraukė į muziką. Tiesa, kaip ir 12-a pamoką stebėjusių mokytojų.

Pasiūlymas pasirinkti aktyvų arba pasyvų dalyvavimą šioje pamokoje labai pasiteisino. Tai buvo puiki sąlyga atliepti konkretaus vaiko tuometinę būseną, sukurti saugią atmosferą būti klasėje. Tačiau nesu tikra ar būtų pavykę lygiai taip pat gerai, jei vaikams nebūtų sukurta tinkama erdvė. Nes čia, sėdėdami beveik ratu, jie neturėjo galimybės atsiriboti nuo veiksmo. Todėl tapo akivaizdu, jog planuojant tiek aktyvų, tiek pasyvų vaikų įsitraukimą pamokoje, išties būtina numatyti kaip vaikai išsidėstys erdvėje.

Po šios veiklos, įraudusiais žandais, vaikai susėdo ir su susidomėjimu laukė naujų užduočių. Išties, nuostabu pastebėti kaip smarkiai teigiamai vaikus veikia judesys. Mokytojai paprašius ir vėl pakartoti epochų pavadinimus, vaikai tai darė su kur kas didesniu entuziazmu – garsiai ir labai vieningai. Taigi, galima sakyti, dėka judesio, suaktyvino gebėjimą labiau įsiklausyti į ritmą ir į vienas kitą.

Ritmas

Ekrane pasirodė ritminiai piešiniai po du taktus. Kiekvienas jų atspindėjo ką tik vaikų pamokoje naudotą judesio ritmą, būdingą skirtingoms epochoms.

Prieš pradedant ritmuoti, mokiniai paaiškino koks yra konkretaus ritminio pavyzdžio metras. Ritmams vaikai galėjo siūlyti savo sugalvotus kūno perkusijos atlikimo būdus. Jie puikiai įsitraukė ir siūlė skirtingus variantus – ploti, ploti per kelius, trypti kojomis ar spragsėti. Iš pradžių užrašytą ritmą pamėgindavo atlikti be pritarimo, o vėliau tai darė su skambančia muzika.

Įsivertinimas (žinios) – tęstinis pažangos stebėjimas

Prieš įsivertinimą mokiniai dar kartą pasikartojo epochų pavadinimus. Iš tiesų, pamokoje kartojimas vyko gal 5-7 kartus, tačiau tiksliai užfiksuoti man nepavyko.

Šioje vietoje būtinai turėčiau paminėti ir tai, jog muzikos klasė, kurioje vyko pamoka, buvo labai gerai pritaikyta įvairioms veikloms. Tad prieš įsivertinimą, išvažiavo lenta ant ratukų – na, tokia plastikinė, ant kurios galima rašyti markeriais. Joje jau buvo nupiešti 3 dideli laipteliai, virš kurių kabojo vienos spalvos lapeliai su vardais ir rezultatais iš praeitos pamokos ta pačia tema, su lygiai tokia pačia užduotimi.

Įsivertinimas muzikos pamokoje

Įsivertinimas muzikos pamokoje

Tad ir po šios pamokos kiekvienas mokinys, lipniame, tik jau kitos spalvos lapelyje įrašęs epochų pavadinimus (priklausomai nuo to, kiek jų prisiminė), prilipdė jį tam skirtoje vietoje. Vaikai, prisiminę visų epochų pavadinimus, lapelius klijavo ties aukščiausiu laipteliu.

Įsivertinimas muzikos pamokoje

Įsivertinimas muzikos pamokoje

Toks įsivertinimo būdas skatina ne tik savo asmeninės pažangos, bet ir visos klasės pažangos stebėjimą. Štai, praėjusią pamoką prie antrojo laiptelio buvo priklijuota 11-a lapelių, o šią – jau 8-uoni.

Priklausomai nuo laiptelio, kurį tą pamoką pasiekė vaikai, jie buvo apdovanoti įvairiaspalviais saldainėliais – kiekvienas laiptelis žymėjo tam tikrą saldainio spalvą. Taigi, iš esmės apdovanoti buvo visi vaikai, tik saldainių spalvos skyrėsi.

Muzikavimas instrumentais

Po įsivertinimo vaikai pabiro ant paaukštintos scenos. Pasirinkę instrumentus – dūdeles, džambes, nedidelius tamburinus, o viena mergaitė ir elektroninį pianiną klavesino tembru, ėmė groti menuetą.

Buvo smagu stebėti, jog kiekvienas vaikas galėjo rinktis kuriuo instrumentu groti, priklausomai nuo savo gebėjimų. Tai, ko gero, pirminė muzikos mokytojo prievolė – atsižvelgti į vaiko gebėjimus ir padėti jam muzikuoti kartu su visais. Grojama buvo dviem būdais – be fonogramos ir su ja. Po kelių bandymų vaikai pripažino, jog be fonogramos susiorientuoti ir įsiklausyti buvo žymiai lengviau.

Taigi, nustebino puikus būdas vaikams įrodyti kodėl muzikuoti su fonograma nėra gerai. Tokia smulki mokytojo gudrybė gali visam gyvenimui suformuoti vaikams subtilesnį muzikinį skonį, suvokimą kaip svarbu įsiklausyti.

Dainavimas

Pirmoji nuskambėjo l. l. daina „Aš turėjau brolį Mikitiu“. Šios dainelės uždainiuose vaikai imitavo įvairius instrumentus. Tad prieš pradedant, mokytoja dar sykį pabandė įtraukti vaikus į pamokos temą ir klausė kokioms gi epochoms jie galėtų būti būdingi. Vaikai ir vėl minėjo pavadinimus, kuriuos mokėsi pamokoje prieš tai.

Vėliau mokytoja leido vaikams rinktis dar vieną dainą, kurią norėtų dainuoti. Visi kaip vienas nubalsavo už „Povilą“. Nesu tikra ar būtent toks yra dainos pavadinimas. Tačiau vaikai atrodė nusiteikę labai entuziastingai. Tad „Povilas“ nuskambėjo taip, jog trūko tik fejerverkų!

Įsivertinimas (praktinis muzikavimas)

Šios atviros muzikos pamokos metu turėjome galimybę patirti kaip svarbu kūrybiškai išnaudoti klasės erdvę. Kadangi klasė turėjo tris laiptelius (gražus leitmotyvas), vedančius į nedidelę sceną, vaikai buvo paprašyti atsistoti ant to laiptelio, ant kurio jautė, kad gali užlipti po muzikavimo instrumentais ir dainavimo pamokoje dalies.

Vėliau, paklaustas žodžiu, kiekvienas vaikas galėjo papasakoti kaip jam sekėsi groti menuetą, dainuoti. Matyt, dėka saugios atmosferos klasėje, mokiniai sugebėjo tikroviškai įsivertinti savo pasiekimus, atrodė nebijantys įvardinti kas sekėsi sunkiau, o kas labai gerai pavyko.

Pamokos refleksija

Po pamokos mokytoja paklausė trečiokų kaip šie jautėsi pamokoje, kurią stebėjo net 12 mokytojų, ir vaikai turėjo galimybę pasidalinti. Vieniems buvo baisu susidurti su nepažįstamais žmonėmis. Kiti jautėsi drąsiai. Tai – be galo šauni pamokos pabaiga, kuomet buvo parodytas dėmesys kiekvienam mokiniui, jo išklausoma.

Stebint Ingridos Bučinskienės pamoką, buvo įdomu patirti, jog visa medžiaga joje – tarpusavyje susijusi, panaudotos įvairios muzikavimo formos. Pamokos tempas pasirodė labai optimalus – nei pernelyg intensyvus, nei leidžiantis nuobodžiauti. Įdomu buvo stebėti ir tai, kaip kas kart kartojant, vaikai vis geriau įsimena sudėtingus epochų pavadinimus. O darbo įsivertinimas pamokoje pradžiugino tuo, jog vaikams tai buvo natūrali pamokos dalis, kurioje kiekvienas išliko atviras ir jautėsi saugus, Tad likau sužavėta.

7-8 klasių projektas – mergaitės ir berniuko kambarys

Odensės Rudolfo Štainerio mokykla

Odensės Rudolfo Štainerio mokykla

Šį pavasarį nuskilo galimybė stebėti pamokas Odensės (Danija) Rudolfo Štainerio mokykloje. Nepaisaint liūčių, kai Lietuvoje kepino gegužės pradžios karščiai, patirtys buvo itin vertingos. Pamokų stebėjimą vertinu ne vien už tai, kad pamokose gali prisigaudyti įvairių mokymo metodų, bet ir už tai, kad stebėdamas kito žmogaus darbą, vaikus, gali vietoje kurti, perkurti, planuoti kaip darysi pati.

Į Odensę patraukė todėl, kad šioje mokykloje labai stipriai išvystyta muzikinio ugdymo pusė. Čia vyresniosios klasės turi po 5 muzikos pamokas per savaitę + 12 minučių individualaus darbo su instrumento mokytoju. Nuo penktos klasės mokiniai renkasi instrumentą, kuriuo nori groti ir vyresniosiose klasėse susijungia į gana sudėtingus kūrinius atliekantį simfoninį orkestrą. Yra ir 8-12 klasių choras, kiekvienais metais koncertuojantis vis kitose kaimyninėse šalyse. Vaikai atrodo laimingi ir patenkinti tuo, ką daro. Tačiau šį sykį, visgi, ne apie tai.

Šioje stebėjimo praktikoje mane sužavėjo 7-8 klasių projektas, pasirodęs labai visapusišku ir naudingu – kas antrus metus, Odensės Rudolfo Štainerio mokykloje vykdomas savaitės trukmės projektas, kuriame 7-8 klasių mokiniai kuria mergaitės ir berniuko kambarį. Pagrindiniai projekto tikslai yra:

  • Antrinis medžiagų panaudojimas
  • Socialinių įgūdžių formavimas
  • Savarankiško darbo įgūdžių stiprinimas
  • Laiko planavimo įgūdžių gerinimas

Visą savaitę 7-8 klasių mokiniai, kartu su mokytojais, skiria visų pamokų laiką konkrečiai šiam projektui. Jo metu nevyksta kitos pamokos. O projekto eiga atrodo šitaip:

Pirmadienis

Klasių mokytojai paruošia medžiagą apie antrinį medžiagų panaudojimą, pritaiko jį projektui, papasakoja, parodo pavyzdžių.

Vėliau mokiniai pasiskirsto komandomis – 7 klasės mergaitė su 8 klasės mergaite ir 7 klasės berniukas su 8 klasės berniuku. Dažnai, kaip sakė danų mokytojai, mokiniai patys sau pasirenka poras, tačiau, jei kyla sunkumų, poras paskiria mokytojai.

Projekte dalyvaujančių vaikų pasiskirstymas

Projekte dalyvaujančių vaikų pasiskirstymas

Šiais metais susiklostė situacija, kuomet abiejose klasėse buvo po 24 vaikus, o bendrai – lyginis mergaičių ir berniukų skaičius. Todėl komandos lengvai pasidalino. Kitais atvejais sudaromos 3-jų vaikų grupės ar grupė iš dviejų vaikų – mergaitės ir berniuko, kurie nusprendžia kokios veiklos imsis (orientuosis į mergaitės arba berniuko kambario atributų kūrimą).

Tą patį pirmadienį vaikai traukia burtus – skrybėlėje paruoštos vienodos užduotys mergaičių ir berniukų grupėms. Jų šiemet buvo po 12. Štai kaip jos atrodo:

  • Sumeistrauti berniuko/mergaitės kambariui skirtą lovą ir pasiūti/dekoruoti patalynę;
  • Pasiūti drabužius;
  • Sumeistrauti stalą ir kėdę;
  • Sukurti juvelyrikos dirbinių, aksesuarų;
  • Pasiūti (dekoruoti) batus;
  • Sumeistrauti knygų lentyną;
  • Sukurti sienų puošybos atributus (veidrodžiai, lentynėlės, paveikslai ir pan.);
  • Sugalvoti apšvietimą;
  • Pasiūti/dekoruoti pagalves, apklotus;
  • Sumeistrauti/dekoruoti drabužių kabyklą ir pakabas;
  • Sukurti interjero puošybos atributus (žvakidės, vazos ir pan.);
  • Darbo stalo aksesuarai.

Vaikai turi galimybę apsikeisti užduotimis, jei kuriai grupei labai „nelimpa“ išsitrauktas darbas. Tuomet visos grupės tarpusavyje aptaria idėjas ir jomis pasidalina su visais projekto dalyviais. Pasidalinimo tikslas – išsiaiškinti kokių medžiagų vaikams reikia ir kas iš kitų projekto dalyvių gali pasidalinti nebenaudojamais daiktais.

Antradienis, trečiadienis, ketvirtadienis

Antradienį visi vaikai suguža į mokyklą jau su medžiagomis sau ir draugams. Prasideda darbas. Pasidalinsiu keletu darbų nuotraukų. Veiksmas vyksta ketvirtadienį.

Lova iš palečių. Karkasas.

Lova iš palečių. Karkasas.

Dviejų mergaičių projektas. Viena iš jų ėmėsi gaminti lovos karkasą. Kita – dekoruoti patalynę. Paletes mergaitėms parūpino bendramokslės tėtis ir jau antradienį jos buvo atvežtos į mokyklą. Smagu, kad tėvai šitaip įsitraukia, net ir ne dėl savo vaikų.

Patalynės dekoravimas

Patalynės dekoravimas

Dėvėtų drabužių parduotuvėje pirkta nerta liemenė išardoma, jos dalimis dekoruojama patalynė.

Apšvietimas. Berniukų komanda.

Apšvietimas. Berniukų komanda.

Apšvietimas. Mergaičių komanda.

Apšvietimas. Mergaičių komanda.

Knygų lentyna iš senos riedlentės

Knygų lentyna iš senos riedlentės

Sienų apipavidalinimas

Sienų apipavidalinimas

Auskarai iš kamščių

Auskarai iš kamščių

Dėžutė susidėti kepurėms

Dėžutė susidėti kepurėms

Kėdė iš palečių

Kėdė iš palečių

Pagalvės dekoravimas. Procese.

Pagalvės dekoravimas. Procese.

Sienų puošybos elementai

Sienų puošybos elementai

Palaidinė ir dekoruota pakaba

Palaidinė ir dekoruota pakaba

Žvakidė

Žvakidė

Kaip matoma iš nuotraukų, mokinių kuriami daiktai nėra pernelyg išbaigti, tačiau juos kuriant panaudojamos kūrybinės galios, atrandami netikėti sprendimai. Na o ir projekto tikslas nėra tobulo objekto kūrimas.

Kadangi projektas vyksta kas antrus metus, jame viena klasė sudalyvauja tik vieną kartą, todėl darbas nesidubliuoja. O antrais metais organizuojama politinių debatų imitacija su iškeliamomis kandidatūromis, plakatais ir viskuo, kas gali būti į tai panašu.

Penktadienis

Nors atrodo, kad trys dienos darbui – laiko nedaug. Tačiau nustatytas laikas vaikus mobilizuoja ir jie sugeba greitai sukurti daugybę daiktų, o tuo pačiu ir kurti santykius su kitos klasės mokiniais. Taigi, penktadienį, viena iš klasių perskiriama siena, kurios vienoje pusėje įsikuria mergaitės, o kitoje – berniuko kambariai. 12:00, per ilgąją pertrauką, visi mokyklos mokiniai gali užsukti pasižiūrėti rezultatų. Tuo tarpu jų kūrėjai, pasakoja lankytojams su kokiais iššūkiais susidūrė, kokias medžiagas naudojo ir, svarbiausia – kur padės sukurtus objektus. Pastarasis punktas, manrods, labai svarbus, siekiant neužkrauti mokyklos. Be to, turint aiškų įsivaizdavimą, kur ir kaip vėliau bus panaudojamas daiktas, yra aišku į kokią erdvę orientuotis. Nuo to priklauso daiktų gabaritai, spalvos, medžiagos. Tačiau, pasak danų mokytojų, su daiktų realizavimu beveik nebūna problemų, nes savo pagamintus daiktus vaikai mielai priglaudžia savo pačių kambariuose.

Deja, projekto pristatymo dieną teko išvažiuoti, todėl galutinio rezultato nepamačiau. Nepaisant to, pagrindinis dalykas, kurį teko pastebėti – mokinių užsidegimas ir noras būti mokykloje, kurti, bendrauti ir bendradarbiauti. Labai norėčiau ir savo mokykloje išbandyti kažką panašaus.

 

 

Pasaka balta – NATOS

Dalinuosi kažkada savo parašyta kalėdine dainele mažiesiems. Ir, nors su jais esu dirbusi labai nedaug, praeitų metų Kalėdas pasitikome dainuodami (mok. J. Sarapinienė). Iš pradžių šiek tiek baiminausi, kad teksto vaikams bus per daug, tačiau jau antrosios pamokos metu jie pyškino žodžius atmintinai. Taigi, daina tikrai įkandama ir pirmai klasei.

Šią dainą taip pat esu išbandžiusi ir su suaugusiaisiais mėgėjų chore – melodija gana paprasta, tačiau dera su žodžiais, taigi ne aklai kartojasi. Klavišinių pritarimui reikia porą kartų prisėsti. Galima panaudoti ir kokį trikampį ar varpelį norimose vietose. Žodžiu, laisvė interpretacijai.

Tempas dainoje nenurodytas kaip ir dinamika. Rekomenduočiau dainuoti negreitai, o dinamika dėliojasi labai natūraliai, pagal muzikos tėkmę.

Pasaka balta Natos

1 psl.

Pasaka balta Natos

2 psl.

Pasaka balta Natos

3 psl.

Pasaka balta Natos

4 psl.

 

 

 

Ko jie klauso ir ką jie girdi? Apie Teletabius, kalnus ir debesis

senovinis skaičiuotuvas

Senovinis skaičiuotuvas (nuotr. ru.freepik.com)

Sakoma, kad iki Naujųjų metų (o dar geriau iki Kalėdų) reikia atlikti visus nebaigtus darbus. Tačiau aš vis dar skolinga 2015-iesiems, kadangi užduoties neatlikau ir į juos žengiau jau įsiskolinusi. Metas grąžinti.

Praeitų mokslo metų pirmajame pusmetyje su aštuntokais mokėmės muzikos kalbos elementų reikšmes, bandėme juos atskirti klausydamiesi muzikos. Ir nors daugeliui visa tai buvo nauja, struktūruota medžiaga jiems visai patiko (apie tai rašau įraše „Muzikos kalba – dar viena kalba, kuria galime susikalbėti“).

Tačiau tam, kad vaikai nesijaustų lyg įšokę į verdančio aliejaus puodą, pradžiai daviau jiems paprastesnę užduotį.

Kai kurie vaikai, net ir būdami mokykloje, bando užsikimšti ausis ausinėmis ir pasislėpti nuo aplinkinio vyksmo, jau nekalbant apie miesto gatvių Teletabius su milžiniškomis įvairių spalvų ausinėmis (jokiu būdu nesityčioju, ir pati savo biografijoje atrasčiau sociofobiją liudijančių faktų). Tačiau žiūrint į juos man vis kyla klausimas „o ką jie girdi?“. Kad klauso tai faktas, bet ar gilinasi į ką nors kas yra toje muzikoje (na, išskyrus žodžius, žinoma, nors kai kurie negirdi ir jų).

Taigi, pradžiai atlikau trumpą mokinių apklausą laisva forma (raštu), kurioje buvo klausiama kas jų klausomoje muzikoje jiems svarbiausia. Didžioji dalis atsakymų buvo: žodžiai, muzika, balsas bei niekas nesvarbu :). Pastarasis atsakymas kartojosi 3 kartus (2 berniukai ir 1 mergaitė), taigi nusiteikimas darbui labai jau akivaizdus :).

Tačiau kiti atsakymai parodė, kad vaikai nelabai žino kaip rasti tinkamų žodžių apibūdinimams, o gal ir apskritai pirmą kartą apie tai pagalvojo. Tad pamokoje trumpai pakalbėjome apie tai, jog muzika susideda iš daugybės elementų, taip pat svarbūs atlikėjai, tekstų prasmė. Tačiau kuomet susidūrėme su klausimu „o kaip dėl muzikos kurioje nėra teksto?“, vaikai pradėjo kalbėti apie instrumentus ir besivystančios melodijos svarbą. Štai šito momento aš ir laukiau.

music is how we decorate time

Menas (dailė) – tai yra tai, kaip mes dekoruojame erdvę; Muzika yra tai, kaip mes dekoruojame laiką (nuotr. outstandingpicsgallery.com)

Daugelis vaikų iki tol nebuvo pagalvoję, jog melodija yra judėjimas. Taigi, nusprendėme.. nors, kad neskambėčiau kaip supermamytė, teisingiau bus sakyti nusprendžiau aš, o padarė jie melodijos diagramą. T.y. nustačiau muzikinės atkarpos trukmę, o jie, orientuodamiesi pagal laikrodį ir melodijos eigą, piešė melodijos arba soluojančio instrumento diagramą pagal aukštį ir intensyvumą. Temos buvo kartojamos keletą kartų. O diagramos paruoštukas atrodytų maždaug taip, tačiau vaikai nesunkiai gali ir nusipiešti:

Diagramos lentelė Muzikos kalbos pamokai

Diagramos lentelė Muzikos kalbos pamokai

Na o vėliau sutarėme, kad diagramoje vaikai nupieš ir akompanuojančius instrumentus. Tad netikėtai vaikų diagramose atsirado KALNAI IR DEBESYS – jie patys juos taip pavadino ir džiaugėsi savo rezultatais.

Patiko ir man, tad su jų sutikimu pateikiu keletą pavyzdžių:

Muzikine diagrama nr 1Muzikine diagrama nr 2 Muzikine diagrama nr 3 Muzikine diagrama nr 4

P.S. Tik jokiu būdu vaikams nesakykite, jog turi gautis kažkas panašaus į kalnus ir debesis. Vaikams patinka jaustis originaliais, tad tegul jie atranda tuos kalnus ir debesis, o galgi atras ir ką nors visai kito.

P.P.S. Šiame įraše esančią informaciją ir paruoštuką galite laisvai naudoti savo pamokose, tad galite būti ramūs dėl savo karminių skolų :).

Tai visgi, spalviname ar piešiame? Vieno žmogaus diskusija

Su pradinės pakopos ar priešmokyklinio amžiaus vaikais esu dirbusi labai mažai, todėl pilnavertiškai diskutuoti apie tai, kas jiems geriau, iš tiesų negaliu. Tačiau noriu pasidalinti savo įžvalgomis.

Šį įrašą inspiravo vis labiau gausėjanti ir aktyvia tampanti socialinio tinklo facebook grupė Muzikos mokytojai. Ją kūriau todėl, kad man, pradedančiai mokytojai, prieš porą metų labai trūko informacijos ir dalinimosi ja tarp šios srities profesionalų. Tad dabar džiaugiuosi, jog yra vieta, kurioje galime padiskutuoti, pasidalinti, pasidžiaugti vienas kito pasiekimais.

Tačiau matydama tam tikras tendencijas noriu įkišti ir savo trigrašį. Štai nuotrauka įvykio, kuris suveikė inspiruojančiai:

facebook grupės Muzikos mokytojai printscreen

facebook grupės Muzikos mokytojai printscreen

Hm, aš tai būčiau ne už spalvinimą, o už piešimą. Pabandysiu pagrįsti:

Manau, vaikas pats bandydamas įkomponuoti instrumento detales savo piešinyje, geriau įsimintų kas ir su kuo „valgoma“. Ir, žinoma, kodėl. Idealiu atveju rinkčiausi pademonstruoti realų instrumentą. Mažiau idealiu – jo nuotrauką ar video. Na ir ko gero tikrai nesirinkčiau kažkieno gremėzdiškai pieštų paveikslėlių, kuriuos vaikas teturėtų nuspalvinti.

Suprantu, jog muzikos pamoka – tai ne piešimo pamoka. Joje, ko gero, „teisingai“ piešti ir neišmoktume, bet bent jau neišsiugdytumėme komplekso, jog nemokame piešti taip „gražiai“, kaip nupiešta paruoštuke.

Galbūt mano nuomonė nebus populiari, bet manau, jog geriau nupiešti vieną instrumentą, nei nuspalvinti kelis. Tegul ir nespės vaikai „išeiti viso kurso“, bet bent jau gerai įsivaizduos koks yra tas vienas instrumentas, kurį jie nupiešė.

Vaikai yra linkę atkreipti dėmesį į smulkias detales ir kur kas subtiliau suvokia pasaulį nei daugelis suaugusiųjų, tad ar nėra taip, jog siūlydami vaikams piešinėlius spalvojimui tiesiog ugdome jų mechaninius įgūdžius? (Tai iš esmės nėra blogai, vaiko motoriką taip pat svarbu lavinti. Bet ar tam skirta muzikos pamoka?)

Šiuo atveju prieštaraujančiųjų dalis turbūt pasiskųstų, jog ir taip nieko nespėja, atlyginimas mažas, darbų daug, nėra priemonių, trūksta idėjų ir apskritai visi vaikai monstrai (na, čia gal kiek padauginau. Dėl vaizdingumo 🙂 ). Betgi tokiai pamokai būtent nieko ir nereikia – jokių ypatingų priemonių ar resursų. Tereikia ramaus, įtaigaus pasakojimo ir muzikos (o su ja juk neturėtų kilti problemų…).

Kartais gali pasirodyti, jog mokytojo darbe vyrauja toks didelis chaosas, jog jis vos spėja plėšti vieną popieriaus pakuotę po kitos ir spausdinti, spausdinti, spausdinti piešinėlius bei kitus paruoštukus savo mokiniams. O juk vaikai be galo empatiški, dar neturi tos suaugusiesiems būdingos kengūros sterblės, kurioje „gyvena jų vaikas“. Chaotiška mokytojo būsena labai greitai perduodama ir vaikams, vaikai tampa neramūs, o jų darbuose tai taip pat atsispindi.

[Čia dar viena „stotelė“, kurioje sustojęs mokytojas turėtų susimąstyti jei mato, jog vaikai užduotis atlieka atmestinai.]

Stotelė prie J. Balčikonio gimnazijos

Štai kokia nuotrauka pasitaikė 🙂 Stotelė prie J. Balčikonio gimnazijos (K. Cemnolonskio nuotr., http://www.delfi.lt)

(o čia ir visas straipsnis, jei ką domina)

Hello Kitty muzikuoja (paveikslėlis iš http://azcoloring.com/instrument-coloring-pages)

Hello Kitty muzikuoja (pav. iš http://azcoloring.com/instrument-coloring-pages)

Mano manymu vaikai mėgsta tikrovę ir iš jos kuriasi fantaziją, žaidimą. Taip jie bandosi savo jėgas būsimam suaugusiojo gyvenimui. O kai mes jiems pasiūlome kažkieno labai jau nelabai nupieštą pavyzdį, t.y. kažkieno kito skubotą fantaziją, ką jie tuomet susikurs..? Galbūt šis klausimas ir skamba metafiziškai, bet kodėl gi nepasikankinus į jį atsakant :).

Taigi, jei norisi tylos klasėje (o taip, muzikos mokytojas irgi žmogus, todėl penktą pamoką iš eilės to tikrai norisi!), manau geriau yra leisti vaikams nupiešti tai, ką jie mato ir būtent taip, kaip JIE mato.

Aš ir pati save vis pagaunu ties noru (o kartais ir ties veiksmu) savo darbą atlikti kuo greičiau, patogiau man, bet ne vaikams. Tad tokiais atvejais stengiuosi sumažinti pavarą ir gilioje kengūros kišenėje ieškau to, kuris man gali atsakyti į visus klausimus – „savo vaiko“.

Kengūriukas

Kengūriukas (nuotrauka iš http://www.cringel.com/node/622)

Muzikos kalba – dar viena kalba, kuria galime susikalbėti

saint saens dramblys

C. Saint-saens dramblys

Šiais metais pirmą kartą mokau aštuntokus (turint omenyje, kad apskritai mokykloje dirbu antrus metus). Jie, lyginant su praeitų metų mano galvos skausmu mustangais devintokais, yra 4 kartus „įdomesni“ egzemplioriai. Maža to, jog, jaučiu, jie turi didelę baimę mokytojams (kas man asmeniškai nėra labai priimtina ir apie tai galbūt kitoje temoje), jie dar ir viso labo pradžiamoksliai muzikos istorijoje ir teorijoje.

Šiemet nagrinėjame muzikos kalbą – kaip, kas ir su kuo „valgoma“. Aiškinamės sąvokas (kas man atrodo labai svarbu) ir bandome muziką ne tik pajusti, bet ir suprasti. Kaip vieną iš pagrindinių argumentų atsakant į klausimą KODĖL REIKIA MOKYTIS MUZIKOS naudoju tą, jog muzikos kalba – tai dar viena kalba, kuria galime susikalbėti. Turiu pasakyti – veikia.

Muzikos kalba vadinu tai, į ką įgudęs muzikantas neatkreiptų dėmesio – dinamika, metras* (nes jis kai kuriems savaime suprantamas, o kai kuriems bandant atskirti sukelia ypatingų sunkumų), atlikėjai, jų diapazonas, tempas, faktūra ir muzikos charakteris.

Šie kalambūrai 8-okams iš pradžių buvo labai nepriimtini. Užtruko, kol išsiaiškinome sąvokas. Teko pasitelkti ir vaizdines ar, kitaip tariant, čiuopiamąsias priemones, aiškinant, pvz., tokį žodį kaip faktūra. „Sąskaita faktūra?“ – klausia viena mergaitė. „Ne – megztinis arba džemperis“ atsakau aš.

Taigi, išsiaiškinus visas sąvokas mąsčiau kaip čia tiems 8-okams viską pateikti priimtiniau, kaip juos paskatinti įsiklausyti ir išgirsti. Tad sudariau tokią lentelę, kuria vadovaujantis jie ypač dėmesingai stengėsi įvardinti ką girdi. Taip pat palikau erdvės interpretacijai ties skiltimi „charakteris“, kadangi dažnu atveju kiekvienam jis atrodė skirtingas.

Rekomenduoju išbandyti. Mano 8-okams labai patiko ir, pagaliau, susikalbame 🙂

Pateikiu 7, mano manymu, svarbiausius ir pirmą kartą susidūrusiam įmanomus atpažinti elementus. Manau, šis pratimas lavina gebėjimą įsiklausyti ir suteikia džiaugsmą atpažįstant.

*Skiltyje „Metras“ mokinių prašau įsiklausyti į pulsaciją (iš 3-jų ar 4-ių), o ne atspėti konkretų metrą (visgi veiksmas vyksta ne muzikos mokykloje).

Pateikiu variantus PDF ir DOC formatais


(adsbygoogle = window.adsbygoogle || []).push({});

Muzikos kalba PDF ir Muzikos kalba DOC

Sėkmės išbandant!