Category Archives: Mokomoji medžiaga

7-8 klasių projektas – mergaitės ir berniuko kambarys

Odensės Rudolfo Štainerio mokykla

Odensės Rudolfo Štainerio mokykla

Šį pavasarį nuskilo galimybė stebėti pamokas Odensės (Danija) Rudolfo Štainerio mokykloje. Nepaisaint liūčių, kai Lietuvoje kepino gegužės pradžios karščiai, patirtys buvo itin vertingos. Pamokų stebėjimą vertinu ne vien už tai, kad pamokose gali prisigaudyti įvairių mokymo metodų, bet ir už tai, kad stebėdamas kito žmogaus darbą, vaikus, gali vietoje kurti, perkurti, planuoti kaip darysi pati.

Į Odensę patraukė todėl, kad šioje mokykloje labai stipriai išvystyta muzikinio ugdymo pusė. Čia vyresniosios klasės turi po 5 muzikos pamokas per savaitę + 12 minučių individualaus darbo su instrumento mokytoju. Nuo penktos klasės mokiniai renkasi instrumentą, kuriuo nori groti ir vyresniosiose klasėse susijungia į gana sudėtingus kūrinius atliekantį simfoninį orkestrą. Yra ir 8-12 klasių choras, kiekvienais metais koncertuojantis vis kitose kaimyninėse šalyse. Vaikai atrodo laimingi ir patenkinti tuo, ką daro. Tačiau šį sykį, visgi, ne apie tai.

Šioje stebėjimo praktikoje mane sužavėjo 7-8 klasių projektas, pasirodęs labai visapusišku ir naudingu – kas antrus metus, Odensės Rudolfo Štainerio mokykloje vykdomas savaitės trukmės projektas, kuriame 7-8 klasių mokiniai kuria mergaitės ir berniuko kambarį. Pagrindiniai projekto tikslai yra:

  • Antrinis medžiagų panaudojimas
  • Socialinių įgūdžių formavimas
  • Savarankiško darbo įgūdžių stiprinimas
  • Laiko planavimo įgūdžių gerinimas

Visą savaitę 7-8 klasių mokiniai, kartu su mokytojais, skiria visų pamokų laiką konkrečiai šiam projektui. Jo metu nevyksta kitos pamokos. O projekto eiga atrodo šitaip:

Pirmadienis

Klasių mokytojai paruošia medžiagą apie antrinį medžiagų panaudojimą, pritaiko jį projektui, papasakoja, parodo pavyzdžių.

Vėliau mokiniai pasiskirsto komandomis – 7 klasės mergaitė su 8 klasės mergaite ir 7 klasės berniukas su 8 klasės berniuku. Dažnai, kaip sakė danų mokytojai, mokiniai patys sau pasirenka poras, tačiau, jei kyla sunkumų, poras paskiria mokytojai.

Projekte dalyvaujančių vaikų pasiskirstymas

Projekte dalyvaujančių vaikų pasiskirstymas

Šiais metais susiklostė situacija, kuomet abiejose klasėse buvo po 24 vaikus, o bendrai – lyginis mergaičių ir berniukų skaičius. Todėl komandos lengvai pasidalino. Kitais atvejais sudaromos 3-jų vaikų grupės ar grupė iš dviejų vaikų – mergaitės ir berniuko, kurie nusprendžia kokios veiklos imsis (orientuosis į mergaitės arba berniuko kambario atributų kūrimą).

Tą patį pirmadienį vaikai traukia burtus – skrybėlėje paruoštos vienodos užduotys mergaičių ir berniukų grupėms. Jų šiemet buvo po 12. Štai kaip jos atrodo:

  • Sumeistrauti berniuko/mergaitės kambariui skirtą lovą ir pasiūti/dekoruoti patalynę;
  • Pasiūti drabužius;
  • Sumeistrauti stalą ir kėdę;
  • Sukurti juvelyrikos dirbinių, aksesuarų;
  • Pasiūti (dekoruoti) batus;
  • Sumeistrauti knygų lentyną;
  • Sukurti sienų puošybos atributus (veidrodžiai, lentynėlės, paveikslai ir pan.);
  • Sugalvoti apšvietimą;
  • Pasiūti/dekoruoti pagalves, apklotus;
  • Sumeistrauti/dekoruoti drabužių kabyklą ir pakabas;
  • Sukurti interjero puošybos atributus (žvakidės, vazos ir pan.);
  • Darbo stalo aksesuarai.

Vaikai turi galimybę apsikeisti užduotimis, jei kuriai grupei labai „nelimpa“ išsitrauktas darbas. Tuomet visos grupės tarpusavyje aptaria idėjas ir jomis pasidalina su visais projekto dalyviais. Pasidalinimo tikslas – išsiaiškinti kokių medžiagų vaikams reikia ir kas iš kitų projekto dalyvių gali pasidalinti nebenaudojamais daiktais.

Antradienis, trečiadienis, ketvirtadienis

Antradienį visi vaikai suguža į mokyklą jau su medžiagomis sau ir draugams. Prasideda darbas. Pasidalinsiu keletu darbų nuotraukų. Veiksmas vyksta ketvirtadienį.

Lova iš palečių. Karkasas.

Lova iš palečių. Karkasas.

Dviejų mergaičių projektas. Viena iš jų ėmėsi gaminti lovos karkasą. Kita – dekoruoti patalynę. Paletes mergaitėms parūpino bendramokslės tėtis ir jau antradienį jos buvo atvežtos į mokyklą. Smagu, kad tėvai šitaip įsitraukia, net ir ne dėl savo vaikų.

Patalynės dekoravimas

Patalynės dekoravimas

Dėvėtų drabužių parduotuvėje pirkta nerta liemenė išardoma, jos dalimis dekoruojama patalynė.

Apšvietimas. Berniukų komanda.

Apšvietimas. Berniukų komanda.

Apšvietimas. Mergaičių komanda.

Apšvietimas. Mergaičių komanda.

Knygų lentyna iš senos riedlentės

Knygų lentyna iš senos riedlentės

Sienų apipavidalinimas

Sienų apipavidalinimas

Auskarai iš kamščių

Auskarai iš kamščių

Dėžutė susidėti kepurėms

Dėžutė susidėti kepurėms

Kėdė iš palečių

Kėdė iš palečių

Pagalvės dekoravimas. Procese.

Pagalvės dekoravimas. Procese.

Sienų puošybos elementai

Sienų puošybos elementai

Palaidinė ir dekoruota pakaba

Palaidinė ir dekoruota pakaba

Žvakidė

Žvakidė

Kaip matoma iš nuotraukų, mokinių kuriami daiktai nėra pernelyg išbaigti, tačiau juos kuriant panaudojamos kūrybinės galios, atrandami netikėti sprendimai. Na o ir projekto tikslas nėra tobulo objekto kūrimas.

Kadangi projektas vyksta kas antrus metus, jame viena klasė sudalyvauja tik vieną kartą, todėl darbas nesidubliuoja. O antrais metais organizuojama politinių debatų imitacija su iškeliamomis kandidatūromis, plakatais ir viskuo, kas gali būti į tai panašu.

Penktadienis

Nors atrodo, kad trys dienos darbui – laiko nedaug. Tačiau nustatytas laikas vaikus mobilizuoja ir jie sugeba greitai sukurti daugybę daiktų, o tuo pačiu ir kurti santykius su kitos klasės mokiniais. Taigi, penktadienį, viena iš klasių perskiriama siena, kurios vienoje pusėje įsikuria mergaitės, o kitoje – berniuko kambariai. 12:00, per ilgąją pertrauką, visi mokyklos mokiniai gali užsukti pasižiūrėti rezultatų. Tuo tarpu jų kūrėjai, pasakoja lankytojams su kokiais iššūkiais susidūrė, kokias medžiagas naudojo ir, svarbiausia – kur padės sukurtus objektus. Pastarasis punktas, manrods, labai svarbus, siekiant neužkrauti mokyklos. Be to, turint aiškų įsivaizdavimą, kur ir kaip vėliau bus panaudojamas daiktas, yra aišku į kokią erdvę orientuotis. Nuo to priklauso daiktų gabaritai, spalvos, medžiagos. Tačiau, pasak danų mokytojų, su daiktų realizavimu beveik nebūna problemų, nes savo pagamintus daiktus vaikai mielai priglaudžia savo pačių kambariuose.

Deja, projekto pristatymo dieną teko išvažiuoti, todėl galutinio rezultato nepamačiau. Nepaisant to, pagrindinis dalykas, kurį teko pastebėti – mokinių užsidegimas ir noras būti mokykloje, kurti, bendrauti ir bendradarbiauti. Labai norėčiau ir savo mokykloje išbandyti kažką panašaus.

 

 

Advertisements

Pasaka balta – NATOS

Dalinuosi kažkada savo parašyta kalėdine dainele mažiesiems. Ir, nors su jais esu dirbusi labai nedaug, praeitų metų Kalėdas pasitikome dainuodami (mok. J. Sarapinienė). Iš pradžių šiek tiek baiminausi, kad teksto vaikams bus per daug, tačiau jau antrosios pamokos metu jie pyškino žodžius atmintinai. Taigi, daina tikrai įkandama ir pirmai klasei.

Šią dainą taip pat esu išbandžiusi ir su suaugusiaisiais mėgėjų chore – melodija gana paprasta, tačiau dera su žodžiais, taigi ne aklai kartojasi. Klavišinių pritarimui reikia porą kartų prisėsti. Galima panaudoti ir kokį trikampį ar varpelį norimose vietose. Žodžiu, laisvė interpretacijai.

Tempas dainoje nenurodytas kaip ir dinamika. Rekomenduočiau dainuoti negreitai, o dinamika dėliojasi labai natūraliai, pagal muzikos tėkmę.

Pasaka balta Natos

1 psl.

Pasaka balta Natos

2 psl.

Pasaka balta Natos

3 psl.

Pasaka balta Natos

4 psl.

 

 

 

Ko jie klauso ir ką jie girdi? Apie Teletabius, kalnus ir debesis

senovinis skaičiuotuvas

Senovinis skaičiuotuvas (nuotr. ru.freepik.com)

Sakoma, kad iki Naujųjų metų (o dar geriau iki Kalėdų) reikia atlikti visus nebaigtus darbus. Tačiau aš vis dar skolinga 2015-iesiems, kadangi užduoties neatlikau ir į juos žengiau jau įsiskolinusi. Metas grąžinti.

Praeitų mokslo metų pirmajame pusmetyje su aštuntokais mokėmės muzikos kalbos elementų reikšmes, bandėme juos atskirti klausydamiesi muzikos. Ir nors daugeliui visa tai buvo nauja, struktūruota medžiaga jiems visai patiko (apie tai rašau įraše „Muzikos kalba – dar viena kalba, kuria galime susikalbėti“).

Tačiau tam, kad vaikai nesijaustų lyg įšokę į verdančio aliejaus puodą, pradžiai daviau jiems paprastesnę užduotį.

Kai kurie vaikai, net ir būdami mokykloje, bando užsikimšti ausis ausinėmis ir pasislėpti nuo aplinkinio vyksmo, jau nekalbant apie miesto gatvių Teletabius su milžiniškomis įvairių spalvų ausinėmis (jokiu būdu nesityčioju, ir pati savo biografijoje atrasčiau sociofobiją liudijančių faktų). Tačiau žiūrint į juos man vis kyla klausimas „o ką jie girdi?“. Kad klauso tai faktas, bet ar gilinasi į ką nors kas yra toje muzikoje (na, išskyrus žodžius, žinoma, nors kai kurie negirdi ir jų).

Taigi, pradžiai atlikau trumpą mokinių apklausą laisva forma (raštu), kurioje buvo klausiama kas jų klausomoje muzikoje jiems svarbiausia. Didžioji dalis atsakymų buvo: žodžiai, muzika, balsas bei niekas nesvarbu :). Pastarasis atsakymas kartojosi 3 kartus (2 berniukai ir 1 mergaitė), taigi nusiteikimas darbui labai jau akivaizdus :).

Tačiau kiti atsakymai parodė, kad vaikai nelabai žino kaip rasti tinkamų žodžių apibūdinimams, o gal ir apskritai pirmą kartą apie tai pagalvojo. Tad pamokoje trumpai pakalbėjome apie tai, jog muzika susideda iš daugybės elementų, taip pat svarbūs atlikėjai, tekstų prasmė. Tačiau kuomet susidūrėme su klausimu „o kaip dėl muzikos kurioje nėra teksto?“, vaikai pradėjo kalbėti apie instrumentus ir besivystančios melodijos svarbą. Štai šito momento aš ir laukiau.

music is how we decorate time

Menas (dailė) – tai yra tai, kaip mes dekoruojame erdvę; Muzika yra tai, kaip mes dekoruojame laiką (nuotr. outstandingpicsgallery.com)

Daugelis vaikų iki tol nebuvo pagalvoję, jog melodija yra judėjimas. Taigi, nusprendėme.. nors, kad neskambėčiau kaip supermamytė, teisingiau bus sakyti nusprendžiau aš, o padarė jie melodijos diagramą. T.y. nustačiau muzikinės atkarpos trukmę, o jie, orientuodamiesi pagal laikrodį ir melodijos eigą, piešė melodijos arba soluojančio instrumento diagramą pagal aukštį ir intensyvumą. Temos buvo kartojamos keletą kartų. O diagramos paruoštukas atrodytų maždaug taip, tačiau vaikai nesunkiai gali ir nusipiešti:

Diagramos lentelė Muzikos kalbos pamokai

Diagramos lentelė Muzikos kalbos pamokai

Na o vėliau sutarėme, kad diagramoje vaikai nupieš ir akompanuojančius instrumentus. Tad netikėtai vaikų diagramose atsirado KALNAI IR DEBESYS – jie patys juos taip pavadino ir džiaugėsi savo rezultatais.

Patiko ir man, tad su jų sutikimu pateikiu keletą pavyzdžių:

Muzikine diagrama nr 1Muzikine diagrama nr 2 Muzikine diagrama nr 3 Muzikine diagrama nr 4

P.S. Tik jokiu būdu vaikams nesakykite, jog turi gautis kažkas panašaus į kalnus ir debesis. Vaikams patinka jaustis originaliais, tad tegul jie atranda tuos kalnus ir debesis, o galgi atras ir ką nors visai kito.

P.P.S. Šiame įraše esančią informaciją ir paruoštuką galite laisvai naudoti savo pamokose, tad galite būti ramūs dėl savo karminių skolų :).

Tai visgi, spalviname ar piešiame? Vieno žmogaus diskusija

Su pradinės pakopos ar priešmokyklinio amžiaus vaikais esu dirbusi labai mažai, todėl pilnavertiškai diskutuoti apie tai, kas jiems geriau, iš tiesų negaliu. Tačiau noriu pasidalinti savo įžvalgomis.

Šį įrašą inspiravo vis labiau gausėjanti ir aktyvia tampanti socialinio tinklo facebook grupė Muzikos mokytojai. Ją kūriau todėl, kad man, pradedančiai mokytojai, prieš porą metų labai trūko informacijos ir dalinimosi ja tarp šios srities profesionalų. Tad dabar džiaugiuosi, jog yra vieta, kurioje galime padiskutuoti, pasidalinti, pasidžiaugti vienas kito pasiekimais.

Tačiau matydama tam tikras tendencijas noriu įkišti ir savo trigrašį. Štai nuotrauka įvykio, kuris suveikė inspiruojančiai:

facebook grupės Muzikos mokytojai printscreen

facebook grupės Muzikos mokytojai printscreen

Hm, aš tai būčiau ne už spalvinimą, o už piešimą. Pabandysiu pagrįsti:

Manau, vaikas pats bandydamas įkomponuoti instrumento detales savo piešinyje, geriau įsimintų kas ir su kuo „valgoma“. Ir, žinoma, kodėl. Idealiu atveju rinkčiausi pademonstruoti realų instrumentą. Mažiau idealiu – jo nuotrauką ar video. Na ir ko gero tikrai nesirinkčiau kažkieno gremėzdiškai pieštų paveikslėlių, kuriuos vaikas teturėtų nuspalvinti.

Suprantu, jog muzikos pamoka – tai ne piešimo pamoka. Joje, ko gero, „teisingai“ piešti ir neišmoktume, bet bent jau neišsiugdytumėme komplekso, jog nemokame piešti taip „gražiai“, kaip nupiešta paruoštuke.

Galbūt mano nuomonė nebus populiari, bet manau, jog geriau nupiešti vieną instrumentą, nei nuspalvinti kelis. Tegul ir nespės vaikai „išeiti viso kurso“, bet bent jau gerai įsivaizduos koks yra tas vienas instrumentas, kurį jie nupiešė.

Vaikai yra linkę atkreipti dėmesį į smulkias detales ir kur kas subtiliau suvokia pasaulį nei daugelis suaugusiųjų, tad ar nėra taip, jog siūlydami vaikams piešinėlius spalvojimui tiesiog ugdome jų mechaninius įgūdžius? (Tai iš esmės nėra blogai, vaiko motoriką taip pat svarbu lavinti. Bet ar tam skirta muzikos pamoka?)

Šiuo atveju prieštaraujančiųjų dalis turbūt pasiskųstų, jog ir taip nieko nespėja, atlyginimas mažas, darbų daug, nėra priemonių, trūksta idėjų ir apskritai visi vaikai monstrai (na, čia gal kiek padauginau. Dėl vaizdingumo 🙂 ). Betgi tokiai pamokai būtent nieko ir nereikia – jokių ypatingų priemonių ar resursų. Tereikia ramaus, įtaigaus pasakojimo ir muzikos (o su ja juk neturėtų kilti problemų…).

Kartais gali pasirodyti, jog mokytojo darbe vyrauja toks didelis chaosas, jog jis vos spėja plėšti vieną popieriaus pakuotę po kitos ir spausdinti, spausdinti, spausdinti piešinėlius bei kitus paruoštukus savo mokiniams. O juk vaikai be galo empatiški, dar neturi tos suaugusiesiems būdingos kengūros sterblės, kurioje „gyvena jų vaikas“. Chaotiška mokytojo būsena labai greitai perduodama ir vaikams, vaikai tampa neramūs, o jų darbuose tai taip pat atsispindi.

[Čia dar viena „stotelė“, kurioje sustojęs mokytojas turėtų susimąstyti jei mato, jog vaikai užduotis atlieka atmestinai.]

Stotelė prie J. Balčikonio gimnazijos

Štai kokia nuotrauka pasitaikė 🙂 Stotelė prie J. Balčikonio gimnazijos (K. Cemnolonskio nuotr., http://www.delfi.lt)

(o čia ir visas straipsnis, jei ką domina)

Hello Kitty muzikuoja (paveikslėlis iš http://azcoloring.com/instrument-coloring-pages)

Hello Kitty muzikuoja (pav. iš http://azcoloring.com/instrument-coloring-pages)

Mano manymu vaikai mėgsta tikrovę ir iš jos kuriasi fantaziją, žaidimą. Taip jie bandosi savo jėgas būsimam suaugusiojo gyvenimui. O kai mes jiems pasiūlome kažkieno labai jau nelabai nupieštą pavyzdį, t.y. kažkieno kito skubotą fantaziją, ką jie tuomet susikurs..? Galbūt šis klausimas ir skamba metafiziškai, bet kodėl gi nepasikankinus į jį atsakant :).

Taigi, jei norisi tylos klasėje (o taip, muzikos mokytojas irgi žmogus, todėl penktą pamoką iš eilės to tikrai norisi!), manau geriau yra leisti vaikams nupiešti tai, ką jie mato ir būtent taip, kaip JIE mato.

Aš ir pati save vis pagaunu ties noru (o kartais ir ties veiksmu) savo darbą atlikti kuo greičiau, patogiau man, bet ne vaikams. Tad tokiais atvejais stengiuosi sumažinti pavarą ir gilioje kengūros kišenėje ieškau to, kuris man gali atsakyti į visus klausimus – „savo vaiko“.

Kengūriukas

Kengūriukas (nuotrauka iš http://www.cringel.com/node/622)

Muzikos kalba – dar viena kalba, kuria galime susikalbėti

saint saens dramblys

C. Saint-saens dramblys

Šiais metais pirmą kartą mokau aštuntokus (turint omenyje, kad apskritai mokykloje dirbu antrus metus). Jie, lyginant su praeitų metų mano galvos skausmu mustangais devintokais, yra 4 kartus „įdomesni“ egzemplioriai. Maža to, jog, jaučiu, jie turi didelę baimę mokytojams (kas man asmeniškai nėra labai priimtina ir apie tai galbūt kitoje temoje), jie dar ir viso labo pradžiamoksliai muzikos istorijoje ir teorijoje.

Šiemet nagrinėjame muzikos kalbą – kaip, kas ir su kuo „valgoma“. Aiškinamės sąvokas (kas man atrodo labai svarbu) ir bandome muziką ne tik pajusti, bet ir suprasti. Kaip vieną iš pagrindinių argumentų atsakant į klausimą KODĖL REIKIA MOKYTIS MUZIKOS naudoju tą, jog muzikos kalba – tai dar viena kalba, kuria galime susikalbėti. Turiu pasakyti – veikia.

Muzikos kalba vadinu tai, į ką įgudęs muzikantas neatkreiptų dėmesio – dinamika, metras* (nes jis kai kuriems savaime suprantamas, o kai kuriems bandant atskirti sukelia ypatingų sunkumų), atlikėjai, jų diapazonas, tempas, faktūra ir muzikos charakteris.

Šie kalambūrai 8-okams iš pradžių buvo labai nepriimtini. Užtruko, kol išsiaiškinome sąvokas. Teko pasitelkti ir vaizdines ar, kitaip tariant, čiuopiamąsias priemones, aiškinant, pvz., tokį žodį kaip faktūra. „Sąskaita faktūra?“ – klausia viena mergaitė. „Ne – megztinis arba džemperis“ atsakau aš.

Taigi, išsiaiškinus visas sąvokas mąsčiau kaip čia tiems 8-okams viską pateikti priimtiniau, kaip juos paskatinti įsiklausyti ir išgirsti. Tad sudariau tokią lentelę, kuria vadovaujantis jie ypač dėmesingai stengėsi įvardinti ką girdi. Taip pat palikau erdvės interpretacijai ties skiltimi „charakteris“, kadangi dažnu atveju kiekvienam jis atrodė skirtingas.

Rekomenduoju išbandyti. Mano 8-okams labai patiko ir, pagaliau, susikalbame 🙂

Pateikiu 7, mano manymu, svarbiausius ir pirmą kartą susidūrusiam įmanomus atpažinti elementus. Manau, šis pratimas lavina gebėjimą įsiklausyti ir suteikia džiaugsmą atpažįstant.

*Skiltyje „Metras“ mokinių prašau įsiklausyti į pulsaciją (iš 3-jų ar 4-ių), o ne atspėti konkretų metrą (visgi veiksmas vyksta ne muzikos mokykloje).

Pateikiu variantus PDF ir DOC formatais


(adsbygoogle = window.adsbygoogle || []).push({});

Muzikos kalba PDF ir Muzikos kalba DOC

Sėkmės išbandant!