Idėja mokytojui kūrybinių jėgų atsatymui ir įkvėpimui

Įkvėpimas

Įkvėpimas (nuotr. https://blog.proofhub.com)

     Artėjant mokslo metų pabaigai, baigiasi ir nuotolinio mokymo etapas. O kartu, po bemiegių naktų ir keliagubai išaugusio krūvio mokytojams, silpsta kūrybinės, gyvybinės, fizinės, psichinės ir visos kitos jėgos, kuriomis paprastai yra apdovanoti šimtarankiai mokytojai.

     Taigi, šioms jėgoms užsikurti siūlau labai paprastą, bet labai gerai suveikusį metodą – paprašykite vaikų užduoti jums klausimus. Šie klausimai gali būti susiję tiek su jūsų asmenine profesine veikla, tiek apskritai su muzika ar kitu dalyku, kurio mokote ar su pačia muzika plačiąja prasme. Nustebsite pamatę kokie klausimai vaikams kyla ir tuo pačiu pasisemsite idėjų savo pamokoms ar žinių plėtimui. Man labai patiko!

   Dar vienas didelis pliusas tas, jog tokiu būdu, kuomet nuotolinis mokymas labai atitolina mokinius nuo mokytojų, tai yra puikus būdas puoselėti ryšius, domėtis vieniems kitais ir ne tik faktiškai užduoti/atlikti užduotis, bet ir susisieti, būti kartu (ypač jei nedarote tiesioginių konferencijų, o ruošiate užduotis ir jas siunčiate mokiniams).

Dalinuosi keletu klausimų iš 6-7 klasių mokinių (tekstas netaisytas):

  • Kaip nusprendete tapti mokytoja? Kodel muzikos?
  • Sveiki, Mokytoja, neseniai iškilo klausimas: kuo remiasi kompozitoriai kurdami kūrinius ir kas/kaip juos išplatina?
  • Koks jusu megstamiausias muzikos instrumentas?
  • Ar vaikystėje grojote muzikos instrumentų? Jei taip tai koks jis buvo? Ar tas instrumentas buvo jūsų išsvajotas?
  • Kas jus įkvėpė būti muzikos mokytoja? Ar tai buvo svajonė?
  • Kada buvo pradedi kurti muzikos irasai?
  • Ar ruošdama užduotis kažką naujo sužinojote? Jei taip, tai ką?
  • Kokiu instrumentu norėtumėt išmokt grot, bet jo dar nesat bandžius? ps. ar į jus kreiptis jūs ar tu? Kaip geriau jautiesi/čiatės? :-]
  • Ar esate grojusi netradiciniais fortepijono būdais?
  • Man šiaip įdomu, ką jums reiškia muzika?
  • Ar sportas stipria dainavimą?
  • Ar galima bus ukulele sukurti kūrinį?
  • Kada ir ką dažniausiai dainuojate ne pamokose, sau?
  • Ar gyvūnai turi balso stygas?
  • Su kuo sunkiausia groti?
  • Ar Jūs grojate gitara arba kokiu nors kitu instrumentu (išskyrus ukulėle)?

Muzikos projektas 9 klasei – VIDEO įgarsinimas

Nuotrauka iš pirmojo projekto

Nuotrauka iš pirmojo projekto

   Šiemet su 9-okais ėmėmės jau kelis metus mūsų mokykloje vykstančio ir labai pasiteisinusio video projekto. Paprastai jis yra apjungiamas su Baroko epochos muzika, mokiniai grupėmis dirba, filmuoja ir pristato jį aštuntokams, kurių tas pats projektas laukia kitąmet.

    Tačiau, dėl visuotinio karantino, projektą vos spėjome įpusėti, tad jį teko šiek tiek modifikuoti (apie šį projektą galbūt parašysiu atskirą įrašą). Taigi, turėdami mokinių jau sudarytą barokinės muzikos grojaraštį, jo nepalikome nuošalyje, o patį projektą pakeitėme taip, kad ties juo galėtų dirbti kiekvienas vaikas individualiai (nors atsirado ir pora vaikinų, kurie panoro dirbti kartu, tad jiems visi reikalavimai padvigubėjo).

     Muzikos projekto idėja – pasirinkti bet kokią video ištrauką (ji gali būti ir nufilmuota pačių mokinių) ir įgarsinti buitiniais garsais bei sugalvoti ir garsu įrašyti naują siužetą.

   Taigi, dalinuosi projekto reikalavimais, galbūt kažką panašaus sukursite ir su savo mokiniais. Continue reading

Muzikos VIDEO pamoka: Gynybinių sienų sargybiniai – Viduramžių muzikantų gildijos

    04731rŠią muzikos istorijos pamoką sukūriau Valdorfo mokyklos šeštokams, mat Viduramžiai – tema, kuri juos lydi visus mokslo metus.

Naudota programa – OpenShot.

Sugaišta laiko – 12 valandų.

Rezultatas – patenkinamas.

         Karantino laikotarpiu noriu išbandyti ir atrasti kaip įmanomą geresnę ir nemokamą video redagavimo programą. Tokio tipo darbas ši – gana paprasta ir greitai perprantama, tačiau joje sudėtinga manevruoti su tekstu. Taip pat ir audio dokumentai ribotai tildomi/garsinami. Tačiau iš visų išbandytų, ši programa beveik atitinka reikalavimus nedideliems ir gal ne pernelyg didelės kokybės reikalaujantiems darbams. Dalinuosi ir tekstu:

Viduramžių muzikantų gildijos – Gynybinių sienų sargybiniai

      Papasakosiu apie vieną labai įdomią profesiją – kurią Viduramžiais atliko labai drąsūs ir ištvermingi žmonės ir kurių darbas buvo gana nuobodus, bet labai reikalingas ne tik miestų apsaugai, bet ir profesionaliosios pučiamųjų instrumentų muzikos vystymuisi. Tai – miesto sargybiniai arba kitaip dar vadinami gynybinių bokštų muzikantais, budėtojais. Anglų kalba jie buvo vadinami The Waits arba Watchman.

           Šios profesijos ištakos prasideda nuo paprastų miesto budėtojų ir sargybinių, kurie saugodavo pilis, stovyklas ar kitas įtvirtintas vietas, įskaitant ir miestus. Jie dažniausiai stovėdavo paaukštintose vietose – bokštuose ar gynybinių sienų viršuje ir stebėdavo viską, kas vyksta aplinkui – saugodavo apylinkes ir miestelėnus. Tačiau, jei dienos metu sargybiniai galėdavo susisiekti įvairiais ženklais, mojuodami vėliavomis, tai naktį ką nors aiškiai pamatyti tamsoje jiems būtų buvę sudėtinga. Todėl sargybiniai ėmė naudoti garsinius signalus. Taigi, tam, kad galėtų įspėti žmones, sargybiniai su savimi visuomet nešiodavosi ragą, tr Continue reading

Muzikos ir spalvų video projektas 10 klasei

Valdorfo pedagogikoje, kiekviename amžiaus tarpsnyje, aktualizuojami tam tikri uždaviniai, kurie padeda žmogui augti. Juos vienija tam tikros temos, istoriniai laikmečiai, siektini fiziniai, dvasiniai įgūdžiai, patyriminis mokymasis. Tai atsispindi daugelyje disciplinų – nuo matematikos iki teatro, nuo chemijos iki kalbos. O mokytojai šioje mokykloje turi nemažai laisvės kurti savus metodus, prie temų prieiti savais būdais. Taigi, šį kartą aprašau 10-os klasės muzikos ir spalvų video projektą, kaip būdą patirti muziką, jos konstrukcijas ir ją interpretuoti.

Muzikos projektas 10 klasei

Muzikos ir spalvų projektas 10 klasei, muzikos terapija.

10-oje klasėje viena svarbiausių temų – pusiausvyra, harmonija, forma. Ieškoma kaip jas atrasti, patirti, bandoma suprasti kas ir kaip veikia, palyginti. Per dailės pamokas mokiniai lipdo molio skulptūrą – iš pradžių žmogaus galvą, o vėliau ir torsą. Kai kuriose Valdorfo mokyklose per technologijų pamokas mokiniai konstruoja tiltų modelius ir įvertina kuris iš jų labiausiai pasitvirtina, yra stabiliausias, o fizikos pamokose susiduria su jėgų pusiausvyra mechanikoje. Ši tema aktualizuojama ir kituose dalykuose, tačiau grįžtant prie muzikos, viena iš rekomendacijų Valdorfo mokyklose yra remtis Sferų muzikos tema, aktualizuojančia muzikinių matų ir dangaus kūnų išsidėstymo atitikmenis ir teigiančia tobulą visatos harmoniją.

Tačiau atrasti praktinių šios temos panaudojimo būdų gana sunku, todėl darbui su 10 klase muzikos pamokoms renkuosi Klasicizmo epochą. Šalia to, jog šioje epochoje atgaivinamos Antikos idėjos, ji yra žymiai artimesnė mūsų laikmečiui ir geriau pažįstama mokiniams. Be to, Klasicizmo periodo muzikoje balansas taip gerai juntamas, jog ji yra puiki priemonė atspindėti dešimtos klasės amžiaus tarpsnio poreikį.

Apie muzikos pamokų projektą

Apsisprendus dėl laikotarpio, kuriuo remsiuosi muzikos pamokose, teko sugalvoti būdą, įgalinantį vaikus praktiškai patirti muziką, jos formą ir balansą joje. Taip gimė idėja muziką vizualizuoti. Continue reading

Muzikinis protmūšis (6 klausimai Vasario 16-osios proga)

Mūsų mokykla turi gražią ir ilgai veikiančią tradiciją – Vasario 16-ąją pradėti švęsti 16:16. O vieną iš pagrindinių vietų užima protmūšis, kuriam šįsyk buvau paprašyta sudaryti keletą muzikinių klausimų. Tad su kolegų muzikos mokytojų pagalba sudariau nedidelį klausimų rinkinuką.

Bėda ta, kad dauguma klausimų vienkartiniai. Pvz. 2-asis ir 3-iasis yra tinkami naudoti tik 2019-aisiais. O 6-asis turbūt būtų tinkamas tik daliai žaidėjų, kurie su juo tiesiogiai susiję..

Štai, mano 9-12 klasių choras dainuoja „Kur giria žaliuoja“ (Juozas Gudavičius), bet nesu tikra ar visi pažintų šią dainą vien iš niūniavimo, be žodžių. Mat su panašia situacija susiduriu kuomet choro metu dainuojamą „Eine kleine Nachtmusic“ užleidžiu savo mokiniams kaip bonusą muzikinių temų diktante :). Atspėja tik kokie trys…

Na bet vis vien dalinuosi. Gal kils idėjų. Pabandysiu visus reikiamus dokumentus prisegti apačioje. Kviečiu naudotis.

Muzikiniam protmusiui Lietuvos himno jubiliejus

Pirmoji Dainų šventė pasaulyje įvyko Šveicarijoje.

Pirmoji Dainų šventė pasaulyje įvyko Šveicarijoje.

Continue reading

Atvira muzikos pamoka su 3 klase Raguvos gimnazijoje (mok. Ingrida Bučinskienė)

Kelionė

Ketvirtadienis. 2018 lapkričio 22 d. Riedu automobiliu į Panevėžio pusę. Viduryje autostrados navigacija maloniu balsu siūlo sukti į dešinę. Nesiginčiju. Papuolu į žvyrkelį, kuriuo jau ne kartą yra tekę važiuoti link Raguvos lankyti bičiulių. Tad ir šįkart kelionės tikslas – Raguva. Tik reikalai visai kiti.

Facebook Muzikos mokytojų grupėje jau kurį laiką ieškojau galimybės pakliūti į svečius, stebėti muzikos pamokų kitose Lietuvos mokyklose, mat po truputį ėmiau justi, jog imu užsikonservuoti savojoje. Taigi, po ilgų paieškų kur apsilankyti, buvau nekitėtai pakviesta į Raguvos gimnaziją. Joje jau septynerius metus dirbanti Ingrida Bučinskienė organizavo atviras pamokas 3-ioje ir 8-oje klasėse.

Raguvos gimnazija

Raguvos gimnazija

Navigacija atvedė prie didelio, keturių aukšto pastato, visai šalia bažnyčios ir nedidelio parko. Mokyklos aplinka pasirodė sutvarkyta nepriekaištingai. Išlipus iš automobilio tvyrojo nedideliems miesteliams būdinga tyla ir jaukumas. Tad pradėjau įtarti, jog laukia įkvepianti patirtis.

Raguvos gimnazijos parkas

Raguvos gimnazijos parkas

Raguvos gimnazijos teritorija

Raguvos gimnazijos teritorija

Mokykloje buvau pasitikta Continue reading

Refleksija po dr. Eirimo Veličkos seminaro „Pasaulio tautų muzika“

dr. Eirimas Velička seminare „Pasaulio tautų muzika“

Kada žmonės bijo? – Kuomet nežino.

Šią frazę galima būtų taikyti plačiai ir visose srityse. Tačiau šįkart pakalbėkime apie kitų kultūrų muziką ugdymo procese.

2018 metų 21 d. įvyko dr. Eirimo Veličkos seminaras muzikos mokytojams „Pasaulio kultūrų muzika“. Šį žmogų muzikos mokytojai gerai pažįsta iš jo ruoštų vadovėlių, kuriuose, šalia lietuviškų dainų, autorius stengiasi pateikti ir įvairių kitų šalių muzikos pavyzdžių.

Kai tema, kurios bijome, ima vis dažniau pasirodyti viešumoje, apie ją sužinome vis daugiau – ji tampa labiau apčiuopiama, kur kas artimesnė, nebe tokia nesuprantama. Taip atsitiko ir šįkart. Dr. Eirimas Velička, jau kurį laiką su muzikos mokytojais dalinęsis savo patirtimis internetinėse erdvėse, kitų kultūrų muziką pristatė nedidelei muzikos mokytojų auditorijai LMTA II-uosiuose rūmuose. Tad šis seminaras tapo dar vienu laipteliu į mums tolimų kultūrų pažinimą. Ir nors prie temos prisilietėme tik vos, Lietuvos kontekste šis laiptelis yra aukštas ir status.

Seminaro pradžioje nuskambėjo Continue reading

Nemokamos natos ir autorių teisės – kur yra moralinė riba tarp vagystės ir dalinimosi?

nemokamos natos

Jutta Kuss (gettyimages.com)

Manęs mokiniai dažnai klausia kaip yra su autorių teisėmis, kuomet pamokose naudoju natas iš interneto ar muzikos įrašus iš YouTube. Pastaruoju atveju nuo savęs atsakomybę nusimetu, tikėdamasi, kad šiuo klausimu pasirūpina žmonės, kurie tuos įrašus talpina. Tačiau išties suklumpu atsakydama apie natas, nors įstatymiškai ir turiu teisę jomis naudotis mokymo tikslais.

Prisipažinsiu, nepaisant žodinių susitarimų, oficialiai autoriaus leidimo naudoti jo kūrinio natas prašiau tik kartą – pačioje savo darbo pradžioje. Rašiau laišką, laukiau atsakymo ir, jam sutikus ne tik duoti naudotis savo natomis, bet ir jas pritaikyti, kibau į darbus. Šiuo atveju man prireikė pastangų parašyti laišką ne lietuvių kalba, laiko sulaukti atsakymo ir laiko+pastangų pakeisti kūrinį taip, kad jį galėtų atlikti tuo metu mano mokoma mokinių grupė. Jei viso to nebūčiau padariusi, būčiau daug sutaupiusi.

Kiekvienam kūrėjui smagu, kuomet jo kūrinys tampa gerai žinomu ir žmonės nori juo naudotis. Juk toks ir yra kūrinio tikslas. Tačiau čia svarbus klausimas „kaip“ tai daroma. Dabar kalbu apie natomis užrašytus muzikos kūrinius arba jų garso įrašus/fonogramas.

Kuomet vaikams perkame matematikos pratybas, Continue reading

7-8 klasių projektas – mergaitės ir berniuko kambarys

Odensės Rudolfo Štainerio mokykla

Odensės Rudolfo Štainerio mokykla

Šį pavasarį nuskilo galimybė stebėti pamokas Odensės (Danija) Rudolfo Štainerio mokykloje. Nepaisaint liūčių, kai Lietuvoje kepino gegužės pradžios karščiai, patirtys buvo itin vertingos. Pamokų stebėjimą vertinu ne vien už tai, kad pamokose gali prisigaudyti įvairių mokymo metodų, bet ir už tai, kad stebėdamas kito žmogaus darbą, vaikus, gali vietoje kurti, perkurti, planuoti kaip darysi pati.

Į Odensę patraukė todėl, kad šioje mokykloje labai stipriai išvystyta muzikinio ugdymo pusė. Čia vyresniosios klasės turi po 5 muzikos pamokas per savaitę + 12 minučių individualaus darbo su instrumento mokytoju. Nuo penktos klasės mokiniai renkasi instrumentą, kuriuo nori groti ir vyresniosiose klasėse susijungia į gana sudėtingus kūrinius atliekantį simfoninį orkestrą. Yra ir 8-12 klasių choras, kiekvienais metais koncertuojantis vis kitose kaimyninėse šalyse. Vaikai atrodo laimingi ir patenkinti tuo, ką daro. Tačiau šį sykį, visgi, ne apie tai.

Šioje stebėjimo praktikoje mane sužavėjo 7-8 klasių projektas, pasirodęs labai visapusišku ir naudingu – kas antrus metus, Odensės Rudolfo Štainerio mokykloje vykdomas savaitės trukmės projektas, kuriame 7-8 klasių mokiniai kuria mergaitės ir berniuko kambarį. Pagrindiniai projekto tikslai yra:

  • Antrinis medžiagų panaudojimas
  • Socialinių įgūdžių formavimas
  • Savarankiško darbo įgūdžių stiprinimas
  • Laiko planavimo įgūdžių gerinimas

Visą savaitę 7-8 klasių mokiniai, kartu su mokytojais, skiria visų pamokų laiką konkrečiai šiam projektui. Jo metu nevyksta kitos pamokos. O projekto eiga atrodo šitaip:

Pirmadienis

Klasių mokytojai Continue reading

Koja kojon su Jonu Švedu arba Degančios ausys

Jonas Švedas

Jonas Švedas (nuotr. 7md.lt)

Inspiracija po straipsio „Muzikalinio auklėjimo klausimas“, Jonas Švedas, Muzikos barai, 1938 m., Nr. 10

Šiame straipsnyje Jonas Švedas 1938-aisiais rašo apie muzikos mokymo aktualijas. Ir iš tiesų, nedaug kas pasikeitę. Vartotojiškumas, kurį J. Švedas mini netiesiogiai, dabar klesti ir plinta kaip maras.

Klasėje ar vadovaudama mokyklos chorui stebiu tendenciją, jog vaikams mokytojas turi būti cirko artistu, kuris palinksmins, su kuriuo vaikai gerai praleis laiką. Ir, tiesą sakant, nežinau ar tai yra blogai. Nes vartotojiškumas jau pats savaime veda prie poreikio turėti galimybę atsipūsti, „pasiterapinti“. Klausimas tik, kiek tai sveika pačiam mokytojui ir kaipgi su jo kompetencijomis…

Mane visuomet atstumdavo žodis terapija. Gal dėl Continue reading